SAŽS sutrikimų diferencinė diagnostika: kaip išvengti dažniausių klaidų?
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) sutrikimai yra viena dažniausių veido ir žandikaulio skausmo priežasčių, tačiau jų diagnostika neretai kelia iššūkių net patyrusiems specialistams. Klinikinėje praktikoje SAŽS disfunkcija gali pasireikšti simptomais, kurie labai primena kitų sričių patologijas. Tai apima trišakio nervo neuralgiją, ausies ligas, sinusitus ar cervikogeninius galvos skausmus.
Dėl šio simptomų persidengimo diferencinė diagnostika tampa kritiškai svarbi. Netiksli diagnozė gali lemti neefektyvų gydymą, uždelstą pagalbą pacientui ar nereikalingas intervencijas.
„Pacientai dažnai ateina jau turėdami kelias skirtingas diagnozes. Vieni gydyti dėl ausies patologijos, kiti dėl neuralgijos ar migrenos. Todėl pirmasis žingsnis visada yra labai kruopštus klinikinis vertinimas ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas“, – sako kramtymo sistemos sutrikimų srityje besispecializuojantis kineziterapeutas Kęstutis Slušinskas.
Kodėl SAŽS sutrikimai dažnai supainiojami su kitomis patologijomis?
SAŽS yra glaudžiai susijęs su trišakio nervo sistema, kramtymo raumenimis, kaklo struktūromis ir net ausies anatomija. Šios struktūros dalijasi bendrais nerviniais keliais, todėl skausmas gali pasireikšti skirtingose galvos ir veido srityse.
Pagal naujausias apžvalgas, publikuotas Journal of Oral Rehabilitation ir Cranio žurnaluose, veido skausmo sindromai dažnai turi daugiafaktorinę kilmę, todėl izoliuotas vienos struktūros vertinimas gali būti klaidinantis (Santos et al., 2022; Greene et al., 2023).
Dažniausios diagnostinės klaidos
1. SAŽS skausmo supainiojimas su trišakio nervo neuralgija
Trišakio nervo neuralgija pasižymi trumpais, intensyviais, elektrinio pobūdžio skausmo epizodais, dažnai provokuojamais lengvo prisilietimo ar kalbėjimo.
Tuo tarpu SAŽS skausmas dažniausiai yra maudžiančio ar spaudžiančio pobūdžio ir susijęs su žandikaulio judesiais. Jis gali sustiprėti kramtant, plačiai atveriant burną ar po ilgesnio kalbėjimo.
2021 m. publikacijoje Neurology and Clinical Neuroscience pabrėžiama, kad svarbiausias diferencinis kriterijus yra skausmo trukmė ir provokuojantys veiksniai (Zakrzewska et al., 2021).
„Jeigu skausmas stiprėja judinant žandikaulį ar spaudžiant kramtymo raumenis, labai tikėtina, kad jo kilmė yra muskuloskeletinė, o ne neuropatinė“, – pažymi K. Slušinskas.
2. Ausies patologijų imitacija
SAŽS anatomiškai yra labai arti išorinės klausomosios landos. Dėl to pacientai dažnai skundžiasi ausies skausmu, spaudimo pojūčiu ausyje, ūžesiu ar spragsėjimu.
Tyrimai rodo, kad iki 50 % pacientų, kuriems diagnozuota temporomandibulinė disfunkcija, patiria otologinius simptomus (Manfredini et al., 2022).
Skirtumas tas, kad otologiniai simptomai be aiškių ausies patologijos požymių dažnai turi muskuloskeletinę kilmę.
3. Painiojimas su sinusitu ar veido skausmo sindromais
Viršutinio žandikaulio sinusitas gali sukelti skausmą žando ar viršutinio žandikaulio srityje, kuris kartais klaidingai priskiriamas SAŽS disfunkcijai.
Vis dėlto sinusito atveju dažniausiai pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip nosies užgulimas, pūlingos išskyros, spaudimo pojūtis lenkiantis į priekį.
Remiantis International Classification of Orofacial Pain (ICOP) gairėmis (2022), tik išsamus klinikinis vertinimas kartu su otorinolaringologiniu ištyrimu leidžia tiksliai diferencijuoti šias būkles.
Kineziterapeuto vaidmuo diferencinėje diagnostikoje
Kineziterapeutas, dirbantis su kramtymo sistemos sutrikimais, gali reikšmingai prisidėti prie tikslesnio diagnostinio proceso.
Vertinimas paprastai apima:
• SAŽS judesių amplitudės ir simetrijos analizę
• kramtymo raumenų palpaciją ir miofascialinių skausmo taškų identifikavimą
• kaklinės stuburo dalies funkcijos vertinimą
• laikysenos ir kvėpavimo mechanikos analizę
„Mano tikslas – suprasti visą funkcinę grandinę: žandikaulį, kaklą, laikyseną, kvėpavimą. Kartais skausmo priežastis slypi visai ne ten, kur pacientas jį jaučia“, – sako K. Slušinskas.
Tarpdisciplininis požiūris – saugiausias diagnostikos kelias
SAŽS sutrikimų diagnostika dažnai reikalauja kelių sričių specialistų bendradarbiavimo. Praktikoje tai gali apimti:
• odontologą, vertinantį sąkandį ir sąnario struktūrą
• neurologą, diferencijuojant neuropatinį skausmą
• otorinolaringologą, vertinant ausies ar sinusų patologiją
• kineziterapeutą, analizuojant funkcinę biomechaniką
2023 m. sisteminė apžvalga Journal of Oral Rehabilitation pabrėžia, kad tarpdisciplininis gydymo modelis reikšmingai sumažina diagnostines klaidas ir pagerina gydymo rezultatus (Greene et al., 2023).
„Geriausi sprendimai atsiranda tada, kai skirtingų sričių specialistai dirba kaip komanda. Tai leidžia pamatyti visą klinikinį vaizdą“, – teigia K. Slušinskas.
Išvada
SAŽS sutrikimų diagnostika reikalauja plataus klinikinio požiūrio. Dėl simptomų persidengimo šie sutrikimai dažnai painiojami su neuralgijomis, ausies ligomis ar sinusitais. Todėl itin svarbu:
• atlikti išsamų funkcinį vertinimą
• taikyti aiškius diferencinės diagnostikos kriterijus
• bendradarbiauti tarp skirtingų sričių specialistų.
Tik toks sisteminis požiūris leidžia tiksliai nustatyti skausmo kilmę ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Kviečiame bendradarbiauti
Esant poreikiui, kviečiame registruotis patyrusio kineziterapeuto Kęstučio Slušinsko konsultacijai.
Aktyviai besidomintis naujovėmis, pažangiais gydymo metodais ir glaudžiai su Lietuvos bei užsienio kolegomis bendradarbiaujantis specialistas pasirengęs surasti kiekvienam pacientui tinkamiausią gydymo kelią, sugrąžinsiantį gyvenimo kokybę.
Naudoti šaltiniai
- Zakrzewska, J. M. et al. (2021). Differential diagnosis of trigeminal neuralgia and orofacial pain. Neurology and Clinical Neuroscience.
- Manfredini, D. et al. (2022). Otologic symptoms in temporomandibular disorders. Cranio.
- Santos, P. S. et al. (2022). Temporomandibular disorders and differential diagnosis of orofacial pain. Journal of Oral Rehabilitation.
- Greene, C. S. et al. (2023). Multidisciplinary management of temporomandibular disorders. Journal of Oral Rehabilitation.
- International Classification of Orofacial Pain (ICOP), 2022.
