Psichologiniai veiksniai temporomandibulinio sąnario disfunkcijos atsiradime ir gydyme
Temporomandibulinio sąnario (TMS) disfunkcija – tai kompleksinė būklė, galinti sukelti skausmą žandikaulio srityje, kramtymo sutrikimus, galvos skausmus, spengimą ausyse ir kitus nemalonius simptomus. Nors pagrindinės šios būklės priežastys dažnai siejamos su anatomija, sąkandžio problemomis ar traumomis, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas ir depresija, gali turėti lemiamą įtaką jos atsiradimui ir eigai.
„Tyrimai aiškiai parodo, kad temporomandibulinio sąnario disfunkcija nėra vien tik mechaninė problema – psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ir emocinė įtampa, gali būti tiek ligos priežastimi, tiek jos paūmėjimo veiksniu. Todėl gydymo procesas turėtų apimti ne tik fizinę reabilitaciją, bet ir psichologines intervencijas“, – sako kramtymo sistemos sutrikimų gydyme besispecializuojantis kineziterapeutas Kęstutis Slušinskas.
Streso, nerimo ir depresijos įtaka temporomandibulinio sąnario būklei
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad psichologiniai veiksniai daro didelę įtaką temporomandibulinio sąnario funkcijai. Pavyzdžiui, tyrimas, publikuotas Journal of Oral Rehabilitation (Wieckiewicz et al., 2017), nustatė, kad pacientai, kenčiantys nuo lėtinio streso ir nerimo, dažniau patiria TMS skausmą, o jų simptomai būna ryškesni.
Stresas ir nerimas gali sukelti:
Bruksizmą (nevalingą dantų griežimą ir sukandimą), ilgainiui sukeliantį sąnario perkrovą ir diskomfortą.
Padidėjusią raumenų įtampą, ypač kramtymo raumenyse, lemiančią skausmą ir ribotą žandikaulio judrumą.
Uždegiminius procesus. Ilgalaikis psichologinis stresas suaktyvina organizmo uždegiminį atsaką, o tai gali skatinti sąnario ir jį supančių audinių pažeidimus.
Be to, depresija gali sukelti hiperalgeziją – padidėjusį jautrumą skausmui, todėl pacientai su depresijos simptomais dažnai patiria stipresnį TMS skausmą nei tie, kurių emocinė būklė yra stabili (Manfredini et al., 2011).
„Matome aiškų ryšį tarp streso, nerimo ir temporomandibulinio sąnario skausmo. Daugelis pacientų pastebi, kad jų simptomai paūmėja įtemptais gyvenimo laikotarpiais. Todėl vien tik mechaninis gydymas, neatsižvelgiant į psichologinius faktorius, dažnai būna nepakankamas“, – pabrėžia K. Slušinskas.
Psichologinės intervencijos ir jų efektyvumas gydant TMS sutrikimus
Kadangi psichologiniai veiksniai daro didelę įtaką TMS būklei, gydant smilkininio žandikaulio sąnario sutrikimus vis daugiau dėmesio skiriama psichologinėms terapijoms Tyrimas, publikuotas Pain Medicine (Su et al., 2020), parodė, kad pacientai, kuriems taikytos streso valdymo strategijos, pranešė apie žymiai sumažėjusį skausmą ir pagerėjusią sąnario funkciją.
Efektyvios psichologinės intervencijos, taikomos gydant TMS:
Mokymas apie stresą ir jo valdymą, padedantis pacientams suprasti, kaip emocinė būsena veikia jų fizinę sveikatą.
Relaksacijos technikos (kvėpavimo pratimai, meditacija, progresyvi raumenų relaksacija), mažinančios raumenų įtampą ir galinčios palengvinti skausmą.
Kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, mažinanti stresą ir jo sukeltus fizinius simptomus.
„Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad jų emocinė būsena gali tiesiogiai paveikti žandikaulio sveikatą. Taikant kompleksinį gydymo metodą, kuris apima ir psichologines strategijas, galime pasiekti ženkliai geresnių rezultatų“, – sako K. Slušinskas.
Biofeedback ir kognityvinė elgesio terapija: kaip jos padeda TMS pacientams?
Tyrimai rodo, kad viena efektyviausių psichologinių intervencijų gydant temporomandibulinio sąnario disfunkciją yra biofeedback terapija. Tai metodas, kurio metu pacientai mokosi sąmoningai reguliuoti raumenų įtampą, stebėdami savo fiziologinius rodiklius realiuoju laiku.
Lobbezoo et al. (2021) tyrimas parodė, kad pacientai, taikę biofeedback metodą, džiaugėsi reikšmingu skausmo sumažėjimu ir pagerėjusia sąnario funkcija jau po kelių savaičių
Kaip veikia biofeedback terapija?
Pacientai stebi savo raumenų įtampą ekrane ir mokosi ją mažinti.
Reguliariai atliekant pratimus, organizmas išmoksta automatiškai sumažinti įtampą, o tai mažina skausmą.
Ši terapija ypač naudinga žmonėms, kurie nesąmoningai laiko žandikaulį įtemptą arba griežia dantimis.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) taip pat pasirodė esanti itin veiksminga gydant TMS sutrikimus. Remiantis Journal of Behavioral Medicine (Turner et al., 2018), pacientai, taikę KET kartu su įprastinėmis gydymo priemonėmis, jautė mažesnį skausmą, turėjo geresnę gyvenimo kokybę ir mažiau streso.
„Biofeedback ir kognityvinė elgesio terapija yra puikūs įrankiai, padedantys pacientams aktyviai dalyvauti savo gydymo procese. Mūsų tikslas – ne tik sumažinti simptomus, bet ir suteikti pacientams žinias bei įgūdžius, kurie padėtų jiems valdyti savo būklę ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigia K. Slušinskas.
Kada kreiptis į specialistą?
Nelaukti kol simptomai pablogės ir pasikonsultuoti dėl žandikaulio sąnario sutrikimų gydymo reikėtų, jeigu jaučiate:
Lėtinį žandikaulio skausmą, kuris neslūgsta net ir pailsėjus,
Pasikartojančius galvos ar kaklo skausmus,
Sąnario traškesį ar ribotą žandikaulio judrumą,
Skausmą ar diskomfortą kramtant, kalbant, žiovaujant –
TMS disfunkcija gali būti sėkmingai gydoma taikant kompleksinius metodus, įskaitant kineziterapiją, psichologines intervencijas ir kt.
Jei susiduriate su temporomandibulinio sąnario skausmu ar funkcijos sutrikimais, kviečiame registruotis patyrusio kineziterapeuto Kęstučio Slušinsko konsultacijai, Aktyviai besidomintis naujovėmis, pažangiais gydymo metodais ir glaudžiai su Lietuvos bei užsienio kolegomis bendradarbiaujantis specialistas pasirengęs surasti Jums tinkamiausią gydymo kelią.
