Pacientų, turinčių SAŽS disfunkciją patiriami fiziniai ir socialiniai sunkumai
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (toliau – SAŽS) sutrikimai yra pagrindinė ne dantų kilmės veido srities skausmų priežastis. Pacientai, turintys šį sutrikimą, dažniausiai skundžiasi skausmu smilkinio srityje ar sąnario traškesiu, tačiau neretai minimi ir miego sutrikimai, galvos skausmas, sąnario užstrigimas ar ausies skausmas.
Veido ir žandikaulių srities skausmas bei kiti patiriami simptomai stipriai blogina žmogaus gyvenimo kokybę. Nustatyta, kad jie turi reikšmingą neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui. Norint išvengti rimtesnių pažeidimų, kurių gydymas yra ilgas, brangus, o rezultatas nėra aiškus, SAŽS sutrikimai turi būti kuo anksčiau diagnozuojami ir tinkamai gydomi. Tačiau, vis dar neretai galvos ar veido skausmai pacientų ir specialistų yra ignoruojami, todėl jie lieka neištirti ir laiku nediagnozuoti. Dažnai pacientai kreipiasi į specialistą tik tada, kai negydomas skausmas veido ir žandikaulių srityje užsitęsia ir tampa lėtiniu. Remiantis tyrimų duomenimis, lėtinis skausmas SAŽS srityje – pagrindinė priežastis, dėl kurios pacientai pradeda ieškoti gydymo.
Psichologinių veiksnių įtaka SAŽS sutrikimų vystymuisi
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai yra plačiai nagrinėjamas mokslinių tyrimų objektas. Šiais tyrimais mėginama išsiaiškinti veiksnius, lemiančius SAŽS sutrikimų išsivystymą. Manoma, kad šių sutrikimų išsivystymui įtakos gali turėti keletas veiksnių – amžius, lytis, parafunkcijos, netaisyklingas ir nestabilus sąkandis. Tačiau, nors kiekvienam žmogui SAŽS sutrikimų priežastys gali būti skirtingos, vis daugiau kalbama apie tai, kad didelę įtaką jų išsivystymui turi psichologiniai veiksniai, ypač nuolat patiriamas stresas ir nerimas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai gyvenimo tempas yra itin greitas, didėja ir patiriamo streso lygis, todėl vis daugiau tyrimų bando išsiaiškinti SAŽS sutrikimų ir streso tarpusavio ryšį.
Manoma, kad emociniai veiksniai turi labai daug įtakos SAŽS sutrikimų atsiradimui. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad lyginant su kitais veiksniais, tokiais kaip parafunkcijos, okliuzinis disbalansas, traumos, apatinio žandikaulio nestabilumas, netaisyklinga laikysena ar įvairios sisteminės ligos, jie yra reikšmingesni SAŽS sutrikimų išsivystymui. Stresas, nuovargis, nerimas, depresija, miego sutrikimai ir greitas gyvenimo tempas neigiamai veikia žmogaus psichologinę būseną. Keleto tyrimų skirtingose populiacijose duomenimis, emocinis stresas dažnai sukelia ar paaštrina stiprų dantų sukandimą ar griežimą (bruksizmą), kurių metu SAŽS stabilizuojančioms struktūroms – raiščiams – tenka didesnės apkrovos jėgos nei normaliomis sąlygomis. Užsitęsus šiam procesui raiščių rezervinės jėgos išsenka, jie išsitempia ir nebegali išlaikyti vidinių sąnarinių struktūrų funkcinėje padėtyje, todėl apatinio žandikaulio judesių metu gali įvykti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario dislokacija.
SAŽS sutrikimų diagnostika ir psichologinių veiksnių reikšmė
Diagnozuojant SAŽS sutrikimus yra įvertinami paciento nusiskundimai, atliekamas klinikinis ištyrimas, susidedantis iš apčiuopos, apžiūros ir intraoralinio ištyrimo. Prireikus atliekamas radiologinis tyrimas. Paciento nusiskundimams įvertinti dažnai naudojami klausimynai siekiant atmesti bendrines ligas ar vaistus, kurie gali turėti įtakos, poveikį. Pagrindinis nusiskundimas, kurį išsako turintieji SAŽS sutrikimų, ir dažniausia priežastis kodėl pacientai ieško gydymo – tai skausmas smilkinio, ausies ar kramtomųjų raumenų srityje. Jausdamas nuolatinį skausmą žmogus vis labiau kenčia, užsitęsęs skausmas gali neigiamai paveikti jo emocinę būklę, darbingumą ir gyvenimo kokybę. Negydomas lėtinis orofacialinis skausmas gali turėti įtakos ir psichologinių problemų atsiradimui, o neidentifikuotą orofacialinį skausmą sukeliančios priežastys – anatominių struktūrų pažeidimams (tame tarpe ir SAŽS), kuriems išgydyti gali prireikti sudėtingų intervencijų.
Esant SAŽS sutrikimams svarbu identifikuoti ne tik patį skausmą, bet ir jį sukeliančius veiksnius, tokius kaip parafunkciniai ar normalūs apatinio žandikaulio judesiai, kad būtų galima tinkamai diagnozuoti sutrikimą. Pastebima, kad pacientai, kurie patiria stresą ir dėl to turi parafunkcijų, skausmą jaučia intensyviau. Viena iš plačiai aptariamų SAŽS sutrikimų priežasčių yra patiriamo streso lygis. Nustatyta, kad patiriant stresą, suaktyvėja kramtomųjų raumenų veikla ir taip didėja SAŽS sutrikimų atsiradimo rizika.
Mokslinių tyrimų duomenimis, SAŽS sutrikimų turintys žmonės dažniau jaučiasi nervingi, nerimastingi, nesugeba nuslopinti nerimo, labiau jaudinasi dėl įvairių dalykų, lengviau susierzina, patiria sunkumų atsipalaiduojant, jaučia baimę, kad gali nutikti kas nors baisaus, jiems sunku užmigti. Visa tai gerokai apsunkina kasdienybę, stresas ir nerimas gali išprovokuoti parafunkcijų atsiradimą, o parafunkciniai įpročiai gali turėti įtakos SAŽS sutrikimų išsivystymui. Taigi, remiantis mokslinių tyrimų išvadomis, nustatyta, kad psichologiniai bendros sveikatos ir gyvenimo kokybės rodikliai gali būti stipriai susiję su SAŽS disfunkcija, o stresas gali būti veiksmingiausias jos išsivystymo veiksnys.
Siekiant anksti pastebėti SAŽS sutrikimus būtina atidžiau įvertinti vaikų, paauglių ir suaugusiųjų, besiskundžiančią nerimu, depresija, somatiniais simptomais burnos ir bendrą sveikatos būklę. Laiku pastebėjus sutrikimus ir pritaikius gydymą, pavyks išvengti skausmo sukeliamų psichosocialinių pasekmių ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę.
