Nudėvėti ir aptrupėję priekiniai dantys – tai ženklas, įspėjantis apie esamą ar būsimą problemą
2024-11-26
Dažnai manoma, kad dantys, dėl jiems tenkančios apkrovos, nusidėvi tiesiog bėgant laikui. Tačiau, pasak kineziterapeuto Kęstučio Slušinsko, nusidėvėję ir aptrupėję dantys gali įspėti ir apie galimą dantų griežimą (bruksizmą).
Pasak patyrusio specialisto, ilgą laiką besitęsiantis nevalingas dantų griežimas, atliekamas ta pačia trajektorija ir apkrova, gali sukelti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkciją ir ją lydintį skausmą bei kitus simptomus. Sąkandis traktuojamas ne tik kaip sąlyčio tarp dantų santykis, bet ir kaip dinaminis, morfologinis ir funkcinis ryšys, darantis didelę įtaką kramtymui, rijimui ir kalbai.
Dantų nusidėvėjimas keičia esamą sąkandžio plokštumą, sukeldamas deformuojančius sąkandžio trukdžius. Bruksizmo pasekmės gali būti ir temporomandibuliniai sutrikimai (problemos sąnario ir kramtomųjų raumenų srityse), raumenų skausmas, periodonto problemos ir netgi dantų netekimas. Yra žinoma, kad bruksizmas sukelia ir protezavimo komplikacijas, dantų skilimus. Intensyvus bruksizmas gali pažeisti pulpą ir sukelti viršūninį periodontitą. Todėl labai svarbu surinkti išsamią anamnezę ir į ją atsižvelgti atliekant diagnostiką.
Nors nevalingo dantų griežimo etiologija vis dar prieštaringa, dažniausia jo priežastimi įvardinami emociniai veiksniai, nuolatinė psichologinė įtampa. Bruksizmą taip pat gali sukelti ir tokios priežastys, kaip netaisyklingas sąkandis, netinkamai atliktas dantų plombavimas ar protezavimas. Vaikams bruksizmas gali būti ir kramtymo nervų bei raumenų sistemos nesubrendimo pasekmė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikai, kurių organizmas pasitelkia bruksizmą kaip įtampą mažinantį mechanizmą, paprastai turi didesnę galimybę šį įprotį išlaikyti ir suaugę. Be to, vaikystėje atsiradęs ir iki pilnametystės išlikęs nevalingas veiksmas gali rimtai pakenkti stomatogeninei sistemai, sukelti periodonto problemų, smilkininio apatinio žandikaulio sutrikimus ir grėsti dantų netekimu. Su bruksizmu gali būti susiję ir kai kurie išoriniai ir intraoraliniai požymiai, pvz., veido simetrijos pokyčiai, lūpų nekompetencija, skausmas palpuojant kramtomąjį ir smilkininį raumenį, galvos skausmai, smilkininio apatinio žandikaulio sutrikimai, kvėpavimas per burną, žando gleivinės išsišokimas, liežuvio įdubimas, greitesnis dantų susidėvėjimas.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad intensyvus bruksizmas taip pat gali turėti įtakos otalgijos (ausies skausmo) atsiradimui. Kaip pavyzdį K. Slušinskas nurodo bruksizmo sukeltos otalgijos atvejį 29 metų pacientei, kuri kreipėsi dėl varginančio aštraus ir skvarbaus ausies skausmo. Moteris jau buvo nesėkmingai gydyta dėl migreninio galvos skausmo. Otoendoskopiniam tyrimui parodžius, kad jokių ausies būgnelio pažeidimų nėra, buvo nuodugniai įvertinti pacientės dantys ir diagnozuotas stiprus jų nusidėvėjimas. Taigi, otalgijos priežastimi pripažintas bruksizmo nulemtas smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimas. Pritaikius tinkamą gydymą – panaudojus sąkandžio įtvarą ir į kramtomuosius bei priekinius smilkininius raumenis suleidus botulino toksino bei laikantis geros miego higienos – skausmas ir nemalonūs simptomai pastebimai sumažėjo. Pasak K. Slušinsko, šis atvejis parodo, kad norint greitai ir tiksliai diagnozuoti ir gydyti bruksizmą ir su juo susijusią otalgiją, būtinas daugiadisciplinis gydytojų otorinolaringologų, odontologų ir kineziterapeutų bendradarbiavimas.
