Ką patarti pacientui čia ir dabar susidūrusiam su ūmia SAŽS problema?
Šypsena, juokas, kalbėjimas, kramtymas – šiuos judesius kasdien atliekame daugybę kartų. Tačiau turintiems smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkciją, jie gali sukelti skausmą ir kitus nemalonius simptomus.
Dėl apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų simptomų patiriamas nuolatinis diskomfortas blogina bendrą žmogaus savijautą, mažina darbingumą ir daro neigiamą poveikį jo gyvenimo kokybei. Kartais SAŽS sutrikimo simptomai išnyksta per kelias savaites ar mėnesius, tačiau jų paūmėjimą gali nulemti tam tikras elgesys ar žalingi įpročiai, didinantys SAŽS srities ir ją supančių aplinkinių raumenų tonusą. Kaip atpažinti SAŽS sutrikimą ir kaip suvaldyti jo sukeliamus nemalonius pojūčius, pataria kineziterapeutas Kęstutis Slušinskas.
Požymiai, išduodantys apie galimą SAŽS sutrikimą
Gydytojo odontologo konsultacijos ar gydymo metu galima pastebėti SAŽS sutrikimų simptomus, kuriuos ignoruojant, vėliau pacientas gali pajusti didesnį diskomfortą, sukeliamą ne dėl atliekamos apžiūros ar gydymo, bet traumuojančių veiksnių, tokių kaip ilgos trukmės plataus išsižiojimo ir kt. Prieš problemos paūmėjimą, išsižiojimo metu galima pastebėti deviaciją ar defleksiją, lydimą pašalinio garso – spragtelėjimo arba traškesio, kuris gali būti girdimas tik pacientui, kartais ir aplinkinių asmenų.
Taip pat galima pastebėti ne pilną išsižiojimą (per mažiau nei tris pirštus), asimetriškai atliekamus apatinio žandikaulio šoninius vedimus, kurie neretai būna sumažėjusios judesių amplitudės arba išvis neatliekami. Patys pacientai paklausti dažniausiai užsimena apie pašalinius garsus ausyse, galvos ir kaklo skausmus, kartais užsirakinantį žandikaulį arba žandikaulio nuovargį kramtant maistą. Tai tik dalis simptomų, galinčių paaštrėti po traumuojančių veiksnių.
Ką patarti pacientui, susidūrusiam su SAŽS sutrikimų simptomais
Kartais nutinka taip, jog pacientas procedūros pabaigoje negali susičiaupti, susičiaupus atsiranda ūmus skausmas, sekančią dieną jam būna sunku kramtyti, skauda galvą. Todėl verta žinoti, ką tuo atveju vertėtų patarti pacientui, kad jis tolimesniu laiku galėtų sau padėti iki kol bus suteiktas reikalingas gydymas.
Pasak K. Slušinsko, siekiant sumažinti SAŽS skausmą, reikėtų vengti plačių žandikaulio judesių, kieto maisto kramtymo, žiovulio, dainavimo ir stengtis atpalaiduoti SAŽS srities raumenis. Žandikaulio skausmas gali sustiprėti ir ilgą laiką sėdint netaisyklingoje padėtyje. Todėl dirbant rekomenduojama rinktis kėdę su atlošu ir kas 30 minučių daryti bent 2 minučių pertraukėles, kurių metu reikėtų nuveikti kažką aktyvaus – atlikti tempimo pratimus, pasivaikščioti. Vairuojant patartina nustatyti kuo statesnę sėdynės padėtį, o žiūrint TV ar skaitant – rinktis vertikalią sedėjimo pozą ir už nugaros pasidėti pagalvę, atliekančią atramos funkciją.
Labai svarbi ir miego poza. Norint sumažinti SAŽS skausmą, rekomenduojama miegoti ant nugaros, o kaklo atramai naudoti pagalvę. Reikėtų vengti miegoti ant pilvo, o miegant ant šono, nedėti rankos ant žandikaulio.
SAŽS skausmą gali efektyviai numalšinti šaltas arba karštas kompresas – ledas padeda sumažinti patinimą ir skausmą, o karštis – pagerinti kraujotaką ir atpalaiduoti žandikaulio raumenis. Rekomenduojama visų pirma naudoti šaldantį kompresą. Kompresą ant žandikaulio reikėtų palaikyti iki 15–20 minučių.
SAŽS įtampą ir skausmą didina stresas, taigi, reikėtų stengtis jį suvaldyti. Meditacija, joga ar tiesiog maloni veikla, gali padėti sumažinti nerimą, raumenų įtampą, atpalaiduoti žandikaulį. Padidinti žandikaulio sąnarių judrumą ir sumažinti skausmą padeda ir specialūs (tempimo, stiprinamieji ir atpalaidavimo) pratimai, kuriuos apmokinti gali kineziterapijos specialistas.
Ko reikėtų vengti SAŽS sutrikimais besiskundžiančiam žmogui
SAŽS skausmą gali nulemti ir tam tikri įpročiai, tokie kaip nagų ar lūpų kramtymas, sėdėjimas pasirėmus ranka į smakrą, griežimas dantimis, stiprus sukandimas, žandikaulio raumenų įtempimas ir kt. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į savo kasdienius įpročius ir stengtis juos kontroliuoti.
SAŽS sutrikimo simptomų paūmėjimą gali sukelti ir tam tikra veikla bei maistas, priverčiantis plačiai atverti burną arba stipriai judinti žandikaulį. Taigi, rekomenduojama vengti plataus išsižiojimo, valgymo dideliais kąsniais, riboti traškių, kietų arba ilgai kramtomų maisto produktų vartojimą, atsisakyti kramtomosios gumos, guminukų.
Kokie tyrimai padeda nustatyti tikslią SAŽS sutrikimų priežastį
Siekiant nustatyti SAŽS sutrikimų priežastį, gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, cefalograma, kompiuterinė tomografija. Kineziterapiškai įvertinama raumenų būklė, SAŽS mobilumas, paciento laikysena, kuri gali lemti problemos atsiradimą. Gydytojo odontologo apžiūros metu įvertinama dantų ir minkštųjų audinių būklė. Remiantis skirtingų sričių specialistų įžvalgomis bei išvadomis, galima spręsti apie problemos atsiradimo priežastis. Ankstyvas problemos nustatymas ir optimalaus gydymo paskyrimas labai svarbus SAŽS sutrikimų simptomų paūmėjimo ir disfunkcijos suvaldymui.
SAŽS sutrikimų gydymo galimybės
Yra daug įvairių galimų SAŽS sutrikimų gydymo būdų – savikontrolė, fizinė terapija, vaistai, sąkandžio korekcija, miorelaksuojančios kapos, chirurginis gydymas. Tačiau tikslių SAŽS disfunkcijos gydymo klinikinės praktikos gairių šiuo metu nėra.
Kartais apatinio žandikaulio sąnario sutrikimams koreguoti pakanka specialios individualiai pagamintos miorelaksuojančios kapos, sumažinančios sąnariams ir aplinkiniams audiniams tenkančią apkrovą. Kineziterapinis gydymas padeda atpalaiduoti kramtomuosiuos raumenis, pagerinti SAŽS mobilumą. Jeigu žandikaulio sutrikimų priežastis yra netaisyklingas sąkandis, gali būti pasitelkiamas ortodontinis gydymas, dantų restauracijos. Kartais gali prireikti ir chirurginio gydymo – tokiu atveju dažniausiai atliekama SAŽS artrocentezė. Dažnu atveju žandikaulio sąnario gydymui taikomas kompleksinis gydymas, padedantis efektyviai įveikti nemalonius SAŽS sutrikimų simptomus.
Pasekmės, gręsiančios, negydant SAŽS sutrikimų
Išsivysčius ūmiai SAŽS disfunkcijai ir pacientui nesikreipiant ar jo nenukreipiant gydymui, simptomai gali paūmėti, didėti tiek fizinis, tiek emocinis diskomfortas. Ilgainiui ūmi problema išsivysto į lėtinę, o tai atitolina prieš tai planuotą gydymą ir didina gydymo kaštus. Norint išvengti rimtesnių problemų, pastebėjus SAŽS simptomus reikėtų nedelsti ir nukreipti pacientą konsultacijai dėl žandikaulio sąnario gydymo pas šioje srityje besispecializuojantį gydytoją ar kineziterapijos specialistą. Kuo anksčiau bus kreiptasi dėl apatinio žandikaulio sąnario gydymo, tuo trumpesnis ir paprastesnis jis bus. Laiku suteiktas gydymas taip pat padės išvengti galimų SAŽS sutrikimų komplikacijų ir žymiai pagerins paciento gyvenimo kokybę.
