Cervikogeniniai galvos skausmai ir SAŽS: diagnostinės taktikos bei gydymo galimybės kineziterapeuto praktikoje
Cervikogeniniai galvos skausmai – tai antrinio tipo skausmai, kylantys dėl kaklinės stuburo dalies raumenų ar nervų dirginimo. Klinikinėje praktikoje vis dažniau pastebima jų sąsaja su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkcija. Abi šios sritys glaudžiai susijusios per raumeninius, nervinius ir biomechaninius ryšius.
„SAŽS ir viršutinių kaklo segmentų disfunkcijos neretai pasireiškia kartu, o pacientai skundžiasi tiek žandikaulio, tiek pakaušio ar smilkinio srities skausmais. Toks atvejis reikalauja holistinio vertinimo ir kompleksiško gydymo,“ – teigia kramtymo sistemos sutrikimų srityje besispecializuojantis kineziterapeutas Kęstutis Slušinskas.
Daugėja įrodymų, kad tarpdisciplininis požiūris į šių sutrikimų diagnostiką ir gydymą ženkliai pagerina pacientų funkcinius rezultatus. Šiame straipsnyje aptariami naujausi moksliniai tyrimai bei klinikiniai metodai, taikomi kineziterapeuto praktikoje.
Cervikogeninių galvos skausmų ir SAŽS ryšys
Cervikogeniniai galvos skausmai (CGH) dažniausiai pasireiškia vienpusiu skausmu, prasidedančiu kakle ir plintančiu į pakaušio, smilkinio ar akių sritį. Panašiai lokalizuotas skausmas būdingas ir SAŽS disfunkcijoms. Šis persidengimas aiškinamas trigeminocervikalinio komplekso (TCC) veikla – tai anatominė sritis, kurioje susikerta trišakio nervo ir viršutinių kaklo segmentų (C1–C3) jutiminiai takai.
Maluf et al. (2020) ir Gurian et al. (2021) publikuotuose tyrimuose nurodyta, kad viršutinių kaklo slankstelių ir SAŽS sutrikimai gali aktyvuoti bendrus nervinius kelius, sukeldami skausmo projekciją į tas pačias galvos sritis. Net 60 % pacientų, turinčių SAŽS disfunkciją, taip pat patyrė kaklo skausmą, o daliai jų buvo diagnozuoti cervikogeniniai galvos skausmai.
„Kai kuriems pacientams skausmas prasideda žandikaulio srityje, bet išplinta į pakaušį ar net akis. Todėl būtina neapsiriboti viena sistema – reikia įvertinti ir žandikaulį, ir kaklą“, – pabrėžia K. Slušinskas.
Diagnostinės taktikos kineziterapeuto praktikoje
Norint tiksliai identifikuoti skausmo šaltinį ir diferencijuoti CGH nuo kitų galvos skausmo formų (migrenos, įtampos tipo), svarbus struktūruotas ir funkcijomis grįstas vertinimas:
Kaklinės stuburo dalies slankstelių mobilumo analizė (ypač C0–C3 segmentų)
SAŽS funkcijos vertinimas – amplitudė, judesių kokybė, krepitacija, paslankumo simetrija
Raumenų įtampos zonų nustatymas – masseter, temporalis, pakaušio srities raumenys
Laikysenos ir galvos padėties įvertinimas
Kvėpavimo mechanikos analizė – kaip veikia diafragma, ar aktyvūs pagalbiniai raumenys
Pei et al. (2022) tyrimas (Journal of Manual & Manipulative Therapy) patvirtino, kad pacientams, kuriems taikomas kombinuotas kaklo ir SAŽS funkcinis įvertinimas, greičiau nustatoma tiksli skausmo kilmė, o tai leidžia individualizuoti gydymo planą.
Gydymo galimybės kineziterapeuto praktikoje
Cervikogeninių galvos skausmų ir SAŽS disfunkcijų gydymas reikalauja integruoto požiūrio. Tikslas – ne tik sumažinti simptomus, bet ir atkurti normalų funkcinių grandžių (kaklas–žandikaulis–galva) balansą.
Remiantis Domenech-Garcia et al. (2023) tyrimu, kombinuotas gydymo protokolas, įtraukiantis kaklo mobilizaciją, SAŽS stabilizavimo pratimus ir laikysenos korekciją, ženkliai sumažino pacientų simptomus per 4–6 savaites.
Kineziterapeuto taikomi metodai:
Kaklinės dalies slankstelių manualinė mobilizacija (C0–C3 segmentai)
SAŽS mobilizacijos ir koordinacijos pratimai
Stabilizacijos pratimai kaklui, kramtymo raumenims, menčių sričiai
Miofascialinis atpalaidavima (sausgysliniai taškai, pakaušio srities raumenys)
Kvėpavimo korekcija, diafragmos aktyvavimas
Paciento edukacija, streso valdymas ir žalingų įpročių mažinimas
„Gydymo tikslas – atkurti natūralius judesių modelius ir raumenų balansą tarp žandikaulio ir kaklo. Tai padeda išvengti lėtinio skausmo sugrįžimo“, – pabrėžia Kęstutis Slušinskas.
Tarpdisciplininis požiūris – būtinybė, o ne pasirinkimas
Cervikogeniniai galvos skausmai ir SAŽS disfunkcijos retai būna izoliuoti. Dažniausiai tai sisteminio biomechaninio disbalanso išraiška. Šių pacientų gydymas tampa efektyviausias tada, kai glaudžiai bendradarbiauja:
odontologai, vertinant sąkandžio ypatumus ir ortopedines priežastis,
neurologai, diferencijuojant galvos skausmo tipus,
kineziterapeutai, atkuriant funkcinį balansą.
„Odontologų siunčiami pacientai dažnai būna ištirti iš šių specialistų perspektyvos, tačiau tik įtraukus kūno biomechanikos vertinimą, atsiveria visiškai naujos gydymo galimybės“, – teigia K. Slušinskas.
Išvada
Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina: cervikogeniniai galvos skausmai ir SAŽS disfunkcija dažnai yra tarpusavyje susiję per bendrus nervinius ir biomechaninius mechanizmus. Todėl tikslus vertinimas, sisteminis požiūris ir individualizuota kineziterapija gali padėti pasiekti reikšmingų ilgalaikių rezultatų. Kineziterapeuto vaidmuo čia – ne papildomas, o esminis.
Jūsų pacientui reikalingas sprendimas – padėkime jam kartu
Jei Jūsų pacientas skundžiasi galvos skausmais, kaklo įtampa ar įtariama SAŽS disfunkcija, kviečiame registruotis pas kineziterapeutą Kęstutį Slušinską. Glaudžiai bendradarbiaudamas su gydytoju odontologu ir, esant poreikiui, neurologu, patyręs specialistas padeda nustatyti tikslią sutrikimų priežastį ir pasiūlyti veiksmingą, moksliškai pagrįstą gydymo kelią. Patyrusio kineziterapeuti tikslas – ne tik palengvinti simptomus, bet išspręsti jų priežastį ir sugrąžinti gyvenimo kokybę.
Naudoti šaltiniai
- Gurian, D., et al. (2021). Temporomandibular disorders and cervicogenic headache: A clinical correlation. Cranio, 39(6), 487–494.
- Maluf, S. A., et al. (2020). Cervical spine dysfunction and its contribution to temporomandibular joint disorders: A neuroanatomical explanation. Journal of Bodywork and Movement Therapies, 24(4), 290–296.
- Pei, Y., et al. (2022). Cervical and temporomandibular joint dysfunction: a clinical assessment approach. Journal of Manual & Manipulative Therapy, 30(5), 251–259.
- Domenech-Garcia, V., et al. (2023). Combined manual therapy and exercise for cervicogenic headache and TMD: A randomized clinical trial. Physiotherapy Research International, 28(3), e2013.
